„Zikuratas“ (iš akadų kalbos ziqqurratu – 'aukštas, pakilęs') – tai senovės Mesopotamijoje (dabartiniame Irake) statyta laiptuota piramidė, dažniausiai su šventyklą viršūnėje. Zikuratai buvo religiniai architektūros statiniai, skirti aukštinti dievus ir leisti žmonėms būti arčiau dangaus.
Pagrindinės savybės:
- Statyti iš molio plytų.
- Laiptuoti, su terasomis.
- Viršūnėje – šventykla arba altorius.
- Funkcija – religinė, kartais astronominė.
Pavyzdžiai:
1. Urų zikuratas (Šumero miestas Ur, III tūkst. pr. Kr.) – geriausiai išlikęs zikuratas, skirtas dievui Nannai (Mėnulio dievui). Jį atstatė Naujojo Babilono karalius Nabuchodonosaras II.
2. Babilono zikuratas („Etemenanki“) – legendinė Babelio bokšto prototipas, skirtas dievui Mardukui. Minimas Biblijoje.
Zikuratai simbolizuoja senovės Mesopotamijos civilizacijos pasiekimus architektūroje ir religiniame mąstyme.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.