Zelotai (gr. ζηλωταί) – tai religinė-judėjinė grupė I–II a. Palestinoje, kovojusi prieš Romos imperijos valdžią ir už judėjų religinio bei politinio savarankiškumo atkūrimą. Pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio „zelos“ (uolumas, troškimas), todėl zelotai dažnai vadinami „uoliaisiais“ arba „fanatikais“.
Pagrindinės charakteristikos:
- Radikalūs judėjų nacionalistai, atsisakę bet kokios kompromisų su romėnais.
- Tikėjo, kad tik Dievas gali būti Judėjos valdovas, o mokestis mokėti Romai – piktavališkumas.
- Aktyviai dalyvavo Judėjos sukilimuose (ypač 66–73 m. ir 132–135 m.).
Pavyzdžiai:
1. Judas Galilėjietis – laikomas zelotų judėjimo pradininku, sukėlė sukilimą prieš Romos mokesčių sistemą (~6 m. po Kr.).
2. Masados tvirtovės gynėjai – zelotų grupė, kuri po ilgos apgulties 73 m. pasirinko masinę savižudybę, kad nepatektų į romėnų nelaisvę.
3. Simonas Bar Gjora – vienas zelotų lyderių per pirmąjį Judėjos sukilimą (66–73 m.), žuvo triumfo eisenoje Romoje.
Kontekstas: Zelotai minimi Naujajame Testamente – pvz., vienas iš Jėzaus apaštalų, Simonas, buvo vadinamas „zelotu“ (Lk 6:15), nors neaišku, ar jis priklausė judėjiniam judėjimui, ar tiesiog buvo labai uolus. Istoriniu požiūriu zelotų veikla prisidėjo prie Jeruzalės sunaikinimo 70 m. ir galutinės žydų išsklaidymo po Bar Kochbos sukilimo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.