volterystė
Volterystė – tai filosofinė-politinė pozicija, kurios esmė – kova prieš bažnyčios įtaką valstybės ir visuomenės reikalams, ypač siekiant atskirti religiją nuo valdžios, švietimo ir mokslo. Pavadinta prancūzų švietimo filosofo Voltero (Voltaire, 1694–1778) garbei, nors jis pats neformulavo visos doktrinos, bet tapo jos simboliu dėl savo kritikos bažnyčios dogmų, religinio fanatizmo ir kovo už religinę toleranciją bei pasaulietiškumą.
Pagrindinės idėjos:
- Atskiriamoji linija tarp religijos ir valstybės.
- Kritika religinio dogmatizmo ir autoritetų.
- Gynimas žmogaus laisvių (ypač religinės ir sąžinės).
- Pabrėžiamas mokslo ir racionalumo vaidmuo.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis kontekstas:
Prancūzų revoliucijos metu volterystės idėjos paveikė bažnyčios nuosavybės konfiskavimą, vienuolynų uždarymą ir valstybės kontrolės įvedimą per dvasininkų pareigas (pvz., "Dvasininkų įstatymas").
2. Šiuolaikinis pavyzdys:
Kai kurios šalys (pvz., Prancūzija) turi griežtą laicizmo („laïcité“) principą, kuris praktiškai įgyvendina volterystės idėjas – valstybiniuose mokyklose draudžiami religiniai simboliai (dideli kryžiai, šalikai), siekiant išlaikyti neutralumą.
3. Kultūrinis pavyzdys:
Volterystės dvasia atsispindi kritikoje, kai religinės organizacijos siekia įtakoti įstatymus (pvz., prieš gėjų santuokas ar abortus), o oponentai remiasi argumentu, kad valstybės sprendimai turi būti nepriklausomi nuokreipinių doktrinų.
Trumpai tariant, volterystė – tai pasipriešinimas religinei valdžiai viešajame gyvenime ir siekis įtvirtinti pasaulietiškus principus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.