Vokalizacija – tai kalbos garsų (balsių ir priebalsių) garsinimas, tarijimas arba jų kaita kalboje.
Tai gali reikšti:
1. Balsių atsiradimą žodyje (pvz., iš priebalsių junginių susidaro balsiai).
2. Garsų tarimą (pvz., kalbos garsų realizavimas).
3. Priebalsių perėjimą į balsius (pvz., istorinėse kalbų pokyčiuose).
Pavyzdžiai:
1. Lietuvių kalboje:
- Žodis „sūnus“ istoriškai kilęs iš „sūnus“ (kur -u- yra vokalizacijos rezultatas).
- Priebalsis „l“ ir „r“ tarp priebalsių gali vokalizuotis (pvz., „vilkas“ tarmėse tariamas kaip „viūkas“).
2. Kitose kalbose:
- Anglų kalboje: „bird“ (istorinis vokalizacijos pavyzdys, kur „r“ įtakoja balsio garsą).
- Slavų kalbose: „vьlkъ“ > „vilkas“ (priebalsio „ь“ vokalizacija į balsį).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.