"Vojažierius" – tai senas, knyginis žodis, reiškiantis keliautoją, vandentvankį arba klajoklį. Dažniausiai vartotas apie žmogų, kuris keliauja toli, ypač per jūrą ar svetimas šalis, dažnai dėl verslo, tyrinėjimų ar nuotykių.
Pavyzdžiai:
1. Istoriniame kontekste:
"XIX amžiuje daug vojažierių iš Europos keliavo į Afriką, ieškodami naujų prekybinių kelių."
2. Metaforiškai (apie gyvenimą):
"Gyvenimas yra kaip vojažieriaus kelionė – pilna netikėtų posūkių ir atradimų."
Pastaba: Šiuolaikinėje lietuvių kalboje šis žodis vartojamas retai, dažniau sutinkamas literatūroje ar istoriniuose tekstuose. Dabartinėje kalboje dažniau vartojami žodžiai "keliautojas", "mandriškis" arba "turistas" (priklausomai nuo konteksto).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.