vilanelis
„Vilanelis“ – tai prancūziškos kilmės 19 eilučių poezijos forma, turinti griežtą struktūrą:
- 5 strofos: pirmosios 4 po 3 eilutes, paskutinė – 4 eilutės.
- Rimavimas: A¹bA² abA¹ abA² abA¹ abA² abA¹A² (kur A¹ ir A² – dvi pasikartojančios eilutės).
- Refrenas: 1-oji ir 3-ioji eilutės pakaitomis kartojasi kaip paskutinės atitinkamose strofose, o pabaigoje abi kartomos kartu.
Trumpai: Vilanelis – tai muzikali, ritminga forma su grįžtančiomis eilutėmis, dažnai naudojama filosofinėms ar emocinėms temoms.
Pavyzdžiai:
1. Dylan Thomas – „Do not go gentle into that good night“ (liet. „Nesileisk ramiai į tą gerą naktį“):
- Garsiausias modernus vilanelis, rašytas tėvo mirtimi.
- Pasikartojančios eilutės:
„Do not go gentle into that good night“
„Rage, rage against the dying of the light“.
2. Elizabeth Bishop – „One Art“ (liet. „Vienas menas“):
- Apie praradimą ir priėmimą.
- Refrenas: „The art of losing isn’t hard to master“ ir „—Even losing you...“.
Lietuvių literatūroje vilanelis retas, bet pavyzdys – Kazys Binkis „Vilanelis“ (1926), kuris atkartoja klasikinę formą lietuvių kalba.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.