vilanela
Vilanela – tai tradicinė prancūziška 19 eilučių poezijos forma, turinti griežtą struktūrą ir rimų schemą. Ji susideda iš 5 tristicių (3 eilutės) ir 1 keturieticio (4 eilutės), o tam tikros eilutės kartojasi kaip refrenas.
Pagrindiniai bruožai:
1. Rimų schema: A¹bA² abA¹ abA² abA¹ abA² abA¹A².
2. Refrenai: Pirmoji eilutė (A¹) kartojasi kaip paskutinė antroje ir ketvirtoje strorėse, o trečioji eilutė (A²) – kaip paskutinė trečioje ir penktoje strorėse. Abi šios eilutės kartu sudaro paskutinį keturietį.
3. Skiemens skaičius: Tradiciškai eilutės turi 8–11 skiemenų.
Pavyzdžiai:
1. Dylan Thomas, „Do not go gentle into that good night“ (1951) – garsiausias modernios vilanelos pavyzdys. Pirmoji eilutė „Do not go gentle into that good night“ ir trečioji „Rage, rage against the dying of the light“ reguliariai kartojasi.
2. Elizabeth Bishop, „One Art“ (1976) – šiuolaikiškas variantas, kuriame kartojasi eilutės „The art of losing isn’t hard to master“ ir „Write it!“.
Trumpai: Vilanela – tai griežtos formos eilėraštis su dviejų refreninių eilučių ciklišku kartojimu, dažnai naudojamas tematams, susijusiems su obsesija, praradimu ar nostalgija, perteikti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.