verzorius

„Verzorius“ yra senas lietuvių kalbos žodis, reiškia įniršį, pyktį, įsiūtį arba įnirtingą būseną. Jis vartotas daugiausia senuosiuose raštuose, sakmėse ar tarmėse, o šiuolaikinėje kalboje beveik nenaudojamas.

Pavyzdžiai:

1. Sakmėse / senuosiuose tekstuose:
„Verzorius jį apėmė, kai išgirdo tą žinią.“
(t. y. pyktis / įniršis jį apėmė)

2. Tarmiškai / poetiškai:
„Nenuleisk verzoriaus ant mažųjų!“
(t. y. nepyk / neužsirūsk ant mažųjų)

Sinonimai šiuolaikinėje kalboje: pyktis, įniršis, įtūžis, pasipiktinimas.

Pastaba: Žodis „verzorius“ yra archajiškas, todėl sutinkamas tik specifiniame kontekste – liaudies sakmėse, senojoje literatūroje ar kalbos tyrimuose.

Įrašas
Paaiškinimas	„Verzorius“ yra senas lietuvių kalbos žodis, reiškia įniršį, pyktį, įsiūtį arba įnirtingą būseną. Jis vartotas daugiausia senuosiuose raštuose, sakmėse ar tarmėse, o šiuolaikinėje kalboje beveik nenaudojamas. Pavyzdžiai: 1. Sakmėse / senuosiuose tekstuose: „Verzorius jį apėmė, kai išgirdo tą žinią.“ (t. y. pyktis / įniršis jį apėmė) 2. Tarmiškai / poetiškai: „Nenuleisk verzoriaus ant mažųjų!“ (t. y. nepyk / neužsirūsk ant mažųjų) Sinonimai šiuolaikinėje kalboje: pyktis, įniršis, įtūžis, pasipiktinimas. Pastaba: Žodis „verzorius“ yra archajiškas, todėl sutinkamas tik specifiniame kontekste – liaudies sakmėse, senojoje literatūroje ar kalbos tyrimuose.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.