verzorius
„Verzorius“ yra senas lietuvių kalbos žodis, reiškia įniršį, pyktį, įsiūtį arba įnirtingą būseną. Jis vartotas daugiausia senuosiuose raštuose, sakmėse ar tarmėse, o šiuolaikinėje kalboje beveik nenaudojamas.
Pavyzdžiai:
1. Sakmėse / senuosiuose tekstuose:
„Verzorius jį apėmė, kai išgirdo tą žinią.“
(t. y. pyktis / įniršis jį apėmė)
2. Tarmiškai / poetiškai:
„Nenuleisk verzoriaus ant mažųjų!“
(t. y. nepyk / neužsirūsk ant mažųjų)
Sinonimai šiuolaikinėje kalboje: pyktis, įniršis, įtūžis, pasipiktinimas.
Pastaba: Žodis „verzorius“ yra archajiškas, todėl sutinkamas tik specifiniame kontekste – liaudies sakmėse, senojoje literatūroje ar kalbos tyrimuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.