Verbigeracija – tai psichiatrinis terminas, reiškiantis beprasmį, nuolatos kartojamų tų pačių žodžių ar frazių sakymą, nepaisant klausimų ar pokalbio konteksto. Tai dažnai susiję su sunkiais psichikos sutrikimais, pvz., šizofrenija ar organiniais smegenų pažeidimais.
Pavyzdžiai:
1. Klinikinis kontekstas:
Gydytojas klausia pacientą: „Kaip jaučiatės?“
Pacientas atsako: „Durys durys durys... stogas stogas stogas...“ ir tęsia kartoti šiuos žodžius, net jeigu klausimas pakartojamas ar pakeičiamas.
2. Kasdienė analogija (supaprastinta):
Žmogus, patyręs smegenų traumą, gali nuolat kartoti: „Čia šalta čia šalta čia šalta...“, net esant normaliai temperatūrai ar bandant pakeisti temą.
Svarbu: Verbigeracija skiriasi nuo įprastų kalbos įpročių ar nervingų posakių kartojimo – ji yra nekontroliuojama ir atspindi sutrikusį mąstymo procesą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.