"Veltšmercas" (vok. Weltschmerz) – tai literatūrinis ir filosofinis terminas, reiškiantis pasaulio skausmą arba egzistencinį liūdesį. Jis apibūdina gilų psichinį diskomfortą, kylantį iš sąmoningumo, kad realybė niekada neatitiks idealų ar lūkesčių, taip pat iš jautrumo pasaulyje esančiam kančiai ir netobulumui.
Trumpai tariant: tai bendras nusivylimas gyvenimu ir pasauliu, dažnai susijęs su melancholija, nuovargiu ir atsiribojimu.
Pavyzdžiai:
1. Literatūroje:
Dž. Bairono herojai arba F. Dostojevskio veikėjai dažnai išgyvena veltšmercą – jie giliai suvokia pasaulio absurdiškumą, kančią ir savo negalią tai pakeisti, kas sukelia vidinį skausmą ir ališimąsi.
2. Kasdieniame gyvenime:
Jaunas žmogus, matydamas socialinę neteisybę, klimato krizę ar politinę korupciją, jaučia beviltiškumą ir prasmės netekimą, manydamas, kad jo pastangos nieko nekeis. Tai gali išreikštis apatija ar filosofiniu pesimizmu.
Terminas atsirado XIX a. vokiečių romantizmo laikotarpiu ir ypač siejamas su rašytoju Johanu Paučiu (Jean Paul). Jis dažnai naudojamas aptariant egzistencializmą, depresiją ar menininkų patirtį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.