Vektorius – tai matematinis dydis, apibūdinamas ilgiu (moduliu) ir kryptimi. Jis dažnai vaizduojamas kaip nukreipta atkarpa erdvėje.
Pagrindinės savybės:
- Turi pradžią (taikymo tašką) ir pabaigą.
- Nurodo poslinkį, greitį, jėgą ar kitas kryptines reikšmes.
- Priešingai skaliarams (pvz., temperatūra, masė), kurie turi tik dydį.
Pavyzdžiai:
1. Fizikoje – jėga:
Pavyzdžiui, traukos jėga tarp dviejų kūnų – ji turi dydį (niutonais) ir kryptį (link kito kūno).
2. Geometrijoje – poslinkis:
Jei nuo taško A pereiname prie taško B, vektorius \(\vec{AB}\) nurodo, kiek ir kur reikia judėti.
3. Informatikoje – duomenų struktūra:
Vektorius gali reikšti masyvą ar sąrašą skaičių, pvz., taško koordinates plokštumoje:
\(\vec{v} = (3, -2)\) – tai vektorius, kurio kryptis ir ilgis apskaičiuojami pagal šias koordinates.
4. Gamtoje – vėjas:
Vėjo charakteristikos – jo greitis (pvz., 10 m/s) ir kryptis (šiaurės rytų) sudaro vektorių.
Trumpai: Vektorius – kryptinis dydis, reikalingas apibūdinti reiškinius, kuriuose svarbu ne tik "kiek", bet ir "kur".
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.