veimutė

"Veimutė" – tai lietuviškas žodis, reiškiantis nedidelę, ploną, dažniausiai medinę lazdelę arba rykštę. Jis dažnai vartojamas kalbant apie ploną šakelę, virbą arba smulkų lazdyną, kuris gali būti naudojamas pavyzdžiui augalams palaikyti, smulkiems darbams ar net kaip lengvas smūgio įrankis (pvz., seniau mokant vaikus).

Pavyzdžiai:
1. Sodo kontekste:
"Senelis nutraukė ploną veimutę ir pririšo prie pomidoro krūmo, kad nelūžtų."

2. Vaikystės/pratybos:
"Močiutė pasirinko beržo veimutę, kad išbarstytų ant staltiesės miltus."
"Senovėje mokytojas kartą palietė neklausnų mokinį gluosnio veimute."

Pastaba: Žodis "veimutė" yra gana retas šiuolaikinėje kalboje, dažniau sutinkamas senesnėje literatūroje ar tarmėse. Artimi sinonimai – "rykštė", "lazdelė", "virbas".

• Terminai: veimutė

Įrašas
Paaiškinimas	"Veimutė" – tai lietuviškas žodis, reiškiantis nedidelę, ploną, dažniausiai medinę lazdelę arba rykštę. Jis dažnai vartojamas kalbant apie ploną šakelę, virbą arba smulkų lazdyną, kuris gali būti naudojamas pavyzdžiui augalams palaikyti, smulkiems darbams ar net kaip lengvas smūgio įrankis (pvz., seniau mokant vaikus). Pavyzdžiai: 1. Sodo kontekste: "Senelis nutraukė ploną veimutę ir pririšo prie pomidoro krūmo, kad nelūžtų." 2. Vaikystės/pratybos: "Močiutė pasirinko beržo veimutę, kad išbarstytų ant staltiesės miltus." "Senovėje mokytojas kartą palietė neklausnų mokinį gluosnio veimute." Pastaba: Žodis "veimutė" yra gana retas šiuolaikinėje kalboje, dažniau sutinkamas senesnėje literatūroje ar tarmėse. Artimi sinonimai – "rykštė", "lazdelė", "virbas".
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.