Vasalitetas
Vasalitetas – tai istorinis terminas, reiškiantis priklausomybės santykį tarp feodalinio valdovo (senjoro) ir jo vasalo. Vasalas įsipareigojo ištikimybę, karinę ar kitokią pagalbą savo senjorui, o mainais gaudavo žemės valdą (feodą) arba kitas privilegijas.
Trumpai:
Tai feodalinė sistema, kurioje silpnesnis asmuo (vasalas) tampa ištikimu stipresniajam (senjorui) mainais į globą ir turtą.
Pavyzdžiai:
1. Viduramžių Europa:
Riteris (vasalas) priesaikdavo ištikimybę karaliui ar kunigaikščiui (senjorui) ir įsipareigojo tarnauti jo kariuomenėje. Mainais gaudavo žemę ir teisę valdyti joje gyvenančius žmones.
2. Feodalinė Japonija:
Samurajus (vasalas) tarnaudavo savo damjō (feodaliniam valdovui) ir gaudavo iš jo žemę ar atlygį. Santykiai buvo grindžiami ištikimybe ir karinėmis paslaugomis.
Šiuolaikinis pritaikymas:
Terminas kartais vartojamas perkeltine prasme apibūdinti politinę ar ekonominę priklausomybę, pvz., maža valstybė, priklausoma nuo galingesnės („X šalis yra Y šalies vasalas“).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.