Vasalas
"Vasalas" – tai istorinis terminas, reiškiantis žemę valdantį žmogų, kuris yra priklausomas nuo aukštesniojo feodalo (senjoro) ir jam atlieka tam tikras prievoles (pvz., karinę tarnybą, mokesčius) mainais už žemės valdymą ir apsaugą.
Trumpai tariant: vasalas – tai žemesnysis feodalo dalis, priklausomas nuo senjoro.
Pavyzdžiai:
1. Viduramžių Europoje karalius galėjo būti aukščiausias senjoras, o jo vasalai – kunigaikščiai ar hercogai, kurie savo ruožtu turėjo savus vasalus (rūmų ponus, riterius).
2. "Kunigaikštis prisaikdino ištikimybę karaliui ir tapo jo vasalu." – tai reiškia, kad kunigaikštis pripažino karalių savo viršininku ir įsipareigojo tarnauti jo interesus mainais už žemę ar kitas privilegijas.
3. "Vasalų sistema buvo pagrindinis viduramžių visuomenės ir valdžios santykių pagrindas." – čia terminas vartojamas apibūdinti visai feodalinei santykių tinklui.
Pastaba: Šiuolaikinei kalbai žodis dažniau vartojamas perkeltine prasme – apibūdinti asmenį ar grupę, kuri nuolankiai paklūsta ir tarnauja kitam (pvz., "politinis vasalas", "ekonominis vasalas").
- Terminai: vasalas
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.