variabilizmas
Variabilizmas – tai filosofinė sąvoka, kuri pabrėžia kintamumą, nepastovumą ir pokyčius kaip esminę visatos, žinojimo ar socialinių reiškinių prigimtį. Tai priešinasi idėjoms apie absoliutų pastovumą, amžinas tiesas ar nekintančias struktūras.
Trumpai:
Variabilizmas teigia, kad viskas nuolat kinta, o tikrovė yra dinamiškas procesas, o ne statinė būsena.
Pavyzdžiai:
1. Filosofijoje
Heraklitas (senovės Graikijos filosofas) sakė: „Į tą pačią upę neįmanoma įžengti du kartus“. Tai variabilizmo pavyzdys – upė nuolat teka, vanduo keičiasi, tad net ir ta pati upė kiekvieną akimirką jau kitokia.
2. Socialiniuose moksluose
Socialinis variabilizmas gali reikšti, kad visuomenės normos, vertybės ar identitetai nėra pastovūs – jie kinta priklausomai nuo istorinio laikotarpio, kultūros ar net individualios patirties. Pavyzdžiui, šeimos samprata per pastaruosius 100 metų labai pasikeitė – tai rodo socialinį kintamumą.
3. Moksle
Evoliucinė biologija grindžiama variabilizmo idėja: rūšys kinta per natūraliąją atranką, o ne yra pastovios. Genetinė įvairovė ir adaptacija yra kintamumo pavyzdžiai gamtoje.
Svarbu: Variabilizmas dažnai kontrastuoja su esencializmu (idėja, kad dalykai turi nekintančią esmę) arba absoliutizmu (tikėjimu amžinomis, nepakitusiomis tiesomis).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.