Utilitarizmas – tai etinė teorija, pagal kurią veiksmo teisingumas vertinamas pagal jo pasekmes: geriausias veiksmas yra tas, kuris maksimaliai padidina laimę (naudą) arba sumažina kančią daugiausiai žmonių. Pagrindinis principas: „didžiausia laimė daugumai“.
Pagrindinės idėjos:
1. Pasekmės svarba – veiksmas vertinamas pagal rezultatus, o ne ketinimus.
2. Naudos maksimizavimas – siekiama kuo daugiau gerovės kuo daugiau žmonių.
3. Visuotinė taikymo sritis – visi žmonės vertinami lygiai.
Pavyzdžiai:
1. Visuomenės politika:
Valstybė didina mokesčius turtingiems, kad finansuotų nemokamą sveikatos apsaugą visiems. Nors kai kurie praranda dalį pajamų, bendra nauda didesnė, nes daugiau žmonių gauna prieigą prie gydymo.
2. Asmeninis sprendimas:
Žmogus aukoja savo laisvalaikį, kad savanoriautų pašalpinėje. Tai atima jo asmeninę laimę, bet padidina gerovę daugeliui kitų – pagal utilitarizmą, tai teisingas veiksmas.
3. Ekstremalus atvejis (dažnai diskutuojamas):
Jei vieno žmogaus kančia galėtų išgelbėti tūkstančius gyvybių (pvz., priverstinis jo kankinimas, kad būtų gauta informacija), utilitarizmas gali tai pateisinti, nes bendra nauda didesnė.
Svarbūs atstovai:
Jeremy Bentham (įkūrėjas) ir John Stuart Mill (plėtojo idėjas).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.