"Urėja" – tai senovinis lietuvių kalbos žodis, reiškęs "valdovas, kunigaikštis, didikas" (dažniausiai vartotas apie senovės baltų genties vadą ar žemės savininką).
Pavyzdžiai:
1. Senovėje kiekviena žemė turėjo savo urėją, kuris rūpinosi jos gyventojais.
2. Pasakojama, kad urėja buvo išmintingas ir teisingas valdovas.
Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje lietuvių kalboje nėra vartojamas, sutinkamas tik istoriniuose tekstuose ar tautosakoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.