Unanimizmas – tai filosofinė ir socialinė doktrina, kurios esmė – visiškas žmonių vieningumas, sutarimas ir bendruomeniškumas. Ji pabrėžia visuomenės harmoniją, kolektyvinį susitarimą ir bendrą valią kaip pagrindinę vertybę, dažnai siejama su utopiniais arba totalitariniais visuomenės modeliais.
Trumpai:
- Visiškas sutarimas – visuomenė veikia kaip vieningas organizmas, be konfliktų ar opozicijos.
- Kolektyvinis sprendimų priėmimas – svarbiausia yra bendra valia, o ne individualios nuomonės.
- Ideologinis vienybės kultas – dažnai naudojamas politinėse sistemose, kurios siekia panaikinti bet kokį nesutarimą.
Pavyzdžiai:
1. Politinis pavyzdys:
Kai kurios totalitarinės valstybės (pvz., Šiaurės Korėja) propaguoja unanimizmą – visi piliečiai turi „vieningai“ palaikyti valdančiąją partiją, o bet kokia kritika ar opozicija laikoma išdavyste. Visuomenė vaizduojama kaip vientisas kūnas, kurio tikslai yra absoliučiai suderinti.
2. Utopinės bendruomenės:
Kai kurios utopinės komunos arba religinės bendruomenės (pvz., amišai ar istorinės utopinės kolonijos) siekia visiško sutarimo visuose gyvenimo aspektuose – nuo darbo iki asmeninių sprendimų. Čia unanimizmas yra savanoriškas, grindžiamas bendromis vertybėmis.
3. Fikcijos pavyzdys:
Džordžo Orvelo romanas „1984“ – visuomenė, kurioje „Didysis Brolis“ ir Partija reikalauja absoliutaus paklusimo ir vieningumo. Bet koks individualumas ar net minties skirtumas yra pašalinamas. Tai ekstremalus unanimizmo pavyzdys, prievarta užtikrinantis „bendrą valią“.
Pastaba:
Terminas dažnai vartojamas kritiškai, norint apibūdinti sistemas, kurios slopina individualumą ir pliuralizmą, siekdamos dirbtinio harmonijos vaizdo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.