ultramontanizmas

Ultramontanizmas – tai katalikybės srovė, kuri akcentuoja popiežiaus ir Romos kurijos viršenybę vietinės (nacionalinės) bažnyčios ir valstybės atžvilgiu. Terminas kilęs iš lotyniško žodžio ultra montes („už kalnų“, t. y. už Alpių – Romos kryptimi).

Pagrindinės idėjos:
1. Popiežiaus nepriklausomumas ir aukščiausia valdžia visoje Bažnyčioje.
2. Centrinė Romos autoriteto svarba, priešingai nei galiojančios vietinės tradicijos ar nacionaliniai interesai.
3. Priešprieša su galikanizmu (Prancūzijoje) ar kitomis formomis nacionalinės bažnyčios savarankiškumo.

Trumpai: Ultramontanizmas – popiežiaus viršenybės ir centrinės Romos valdžios įtvirtinimas.

Pavyzdžiai:
1. Pirmojo Vatikano susirinkimas (1869–1870) – pripažinta popiežiaus nekludingumo dogma (kai kalba ex cathedra tikėjimo ir moralės klausimais), kas buvo svarbus ultramontanizmo pergalės ženklas.
2. Prancūzija XIX a. – intensyvus konfliktas tarp ultramontanų (pvz., veikėjo Lui Vejio) ir galikanų, kurie siekė išlaikyti Prancūzijos bažnyčios savarankiškumą nuo Romos.

Papildomai: Ultramontanizmas buvo ypač įtakingas XIX a., kai Bažnyčia siekė sustiprinti vienybę ir autoritetą atsakydama į sekuliarizaciją ir nacionalizmo augimą.

Įrašas
Paaiškinimas	Ultramontanizmas – tai katalikybės srovė, kuri akcentuoja popiežiaus ir Romos kurijos viršenybę vietinės (nacionalinės) bažnyčios ir valstybės atžvilgiu. Terminas kilęs iš lotyniško žodžio ultra montes („už kalnų“, t. y. už Alpių – Romos kryptimi). Pagrindinės idėjos: 1. Popiežiaus nepriklausomumas ir aukščiausia valdžia visoje Bažnyčioje. 2. Centrinė Romos autoriteto svarba, priešingai nei galiojančios vietinės tradicijos ar nacionaliniai interesai. 3. Priešprieša su galikanizmu (Prancūzijoje) ar kitomis formomis nacionalinės bažnyčios savarankiškumo. Trumpai: Ultramontanizmas – popiežiaus viršenybės ir centrinės Romos valdžios įtvirtinimas. Pavyzdžiai: 1. Pirmojo Vatikano susirinkimas (1869–1870) – pripažinta popiežiaus nekludingumo dogma (kai kalba ex cathedra tikėjimo ir moralės klausimais), kas buvo svarbus ultramontanizmo pergalės ženklas. 2. Prancūzija XIX a. – intensyvus konfliktas tarp ultramontanų (pvz., veikėjo Lui Vejio) ir galikanų, kurie siekė išlaikyti Prancūzijos bažnyčios savarankiškumą nuo Romos. Papildomai: Ultramontanizmas buvo ypač įtakingas XIX a., kai Bažnyčia siekė sustiprinti vienybę ir autoritetą atsakydama į sekuliarizaciją ir nacionalizmo augimą.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.