tertium non datur
Tertium non datur (lotynų kalba – „trečiojo nėra“) yra logikos principas, dar žinomas kaip išskirto trečiojo dėsnis. Jis teigia, kad bet kuriam teiginiui galimi tik du variantai: jis yra teisingas arba neteisingas, ir nėra jokios trečiosios, tarpinės galimybės.
Trumpai tariant: Kiekvienas teiginys yra arba teisingas, arba klaidingas – trečio varianto nėra.
Pavyzdžiai:
1. Klasikinis pavyzdys:
Teiginys: „Šiandien lyja.“
Pagal tertium non datur šis teiginys gali būti tik teisingas (jei lyja) arba neteisingas (jei nelyja). Negali būti taip, kad jis „iš dalies teisingas“ arba „nei taip, nei ne“.
2. Matematikoje:
Teiginys: „Skaičius 7 yra pirminis.“
Jis yra teisingas (nes 7 dalijasi tik iš 1 ir savęs). Trečio atsakymo (pvz., „7 yra šiek tiek pirminis“) nėra.
3. Filosofijoje (paradoksas):
Teiginys: „Šis sakinys yra klaidingas.“
Jei jis teisingas, tai jis klaidingas;
jei klaidingas – teisingas. Čia tertium non datur susiduria su savireferenciniu paradoksu, tačiau principas išlieka: formalioje logikoje net ir tokiems teiginiams priskiriama viena iš dviejų reikšmių (nors tai sukelia prieštaravimą).
Svarbu: Šis principas galioja klasikinėje dvireikšmėje logikoje, bet yra logikos sistemų (pvz., neaiškioji logika, intuicionistinė logika), kurios jo nepripažįsta.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.