templum in antis
„Templum in antis“ – tai senovės graikų architektūros terminas, reiškiantis paprasčiausią šventyklos tipą, kurios prieangį (pronaos) sudaro dvi kolonos tarp pailgėjusių šoninių sienų (antae). Ši forma buvo paplitusi archajiškajame ir klasikiniame laikotarpiais.
Trumpai:
Tai maža šventykla su kolonomis tik prie įėjimo, įstatytomis tarp išsikišusių sienų kampų.
Pavyzdžiai:
1. Sikiono skarbnica Olimpijoje (apie VI a. pr. Kr.) – viena geriausiai išlikusių „in antis“ šventyklų, pastatyta dorėnų orderiu.
2. Hefaisto šventykla Atėnuose (Hėfaisteionas, V a. pr. Kr.) – nors vėliau peraugo į peripterą, pirminė jos planinė schema buvo „in antis“.
3. Nemezio šventykla Argolyje – klasikinis pavyzdys, minimas Pausanijo.
Papildoma pastaba:
Šis tipas laikomas tarpine forma tarp pirmykščių pastatų ir sudėtingesnių peripterų šventyklų (su kolonomis iš visų pusių). Terminas dažnai sutinkamas architektūros istorijos ir archeologijos literatūroje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.