teleologizmas
Teleologizmas – tai filosofinė pozicija, pagal kurią visi reiškiniai ar procesai turi tikslą (gr. telos – tikslas, pabaiga) arba yra nukreipti į tam tikrą galutinę pabaigą. Tai reiškia, kad visata, gamta ar istorija turi iš anksto nustatytą kryptį ar prasmę.
Pagrindinės idėjos:
1. Tikslas kaip paaiškinimas – reiškiniai aiškinami ne tik jų priežastimis, bet ir galutiniu tikslu.
2. Pabaiga kaip priežastis – galutinis rezultatas gali veikti kaip priežastis dabartyje (pvz., ąžuolo sėkla auga, kad taptų medžiu).
Pavyzdžiai:
1. Aristotelis – gamtoje viskas turi savo tikslą (pvz., akys – kad matytumėme, šaknys – kad augalas gautų maistą).
2. Religinis požiūris – visata sukurtą Dievo, turi jo nustatytą tikslą (pvz., žmogaus gyvenimo prasmė – tarnauti Dievui).
3. Hegelis – istorija juda link tam tikros galutinės laisvės ir racionalumo išsivystymo.
4. Evoliucinė biologija (kritikuojama) – neteisingas teiginys, kad evoliucija „siekia“ tobulesnių formų (nors evoliucija neturi sąmoningo tikslo).
Kritika:
Daugelis mokslininkų (ypač po Darwino) atmeta teleologizmą gamtos moksluose, teigdami, kad gamtos reiškiniai gali būti paaiškinti mechaniškai, be jokio „tikslo“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.