tautochronė
Tautochronė (iš gr. tautos – tas pats, chronos – laikas) – tai kreivė, kuria judant, kūnas (pvz., rutulys) nuo bet kurio taško pasiekia nulemtą galutinį tašką per tą patį laiką, nepriklausomai nuo pradinės padėties.
Trumpai: kreivė, kurioje laikas iki galo yra pastovus, nepaisant pradinio aukščio.
Pavyzdžiai:
1. Cikloida – klasikinis pavyzdys. Jei rutulys slysta cikloidės formos lataku be trinties, nuo bet kurio taško iki apačios jis nuslys per tą patį laiką.
Tai atrado Christianas Huygensas XVII a. ir panaudojo tobuliems laikrodžiams kurti.
2. Išlenktas latakas – įsivaizduokite lenktą plokštelę, kurios forma suprojektuota taip, kad rutulys nuo bet kurios jos vietos iki apačios pasiektų per lygiai tą patį laiką. Tokia kreivė būtų tautochronė.
3. Matematinė švytuoklė su cikloidiniu apribojimu – Huygensas parodė, kad priverčiant švytuoklę svyruoti cikloidės formos kreivėje, jos svyravimo periodas tampa nepriklausomas nuo amplitudės (izochronizmas), o tai susiję su tautochronės savybe.
Svarbu: Tautochronė skiriasi nuo brachistochronės (kreivės, kurioje judėjimo laikas yra trumpiausias), nors abi dažnai yra cikloidės formos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.