taipingai
„Taipingai“ (kin. 太平天国, pinyin: Tàipíng Tiānguó) – tai XIX a. Kinijoje egzistavęs valstybinis darinys ir masinis sukilimas, kurį 1850–1864 m. vadovaujant Hong Siučiuanui (Hong Xiuquan) sukėlė Taipingų sukilimas.
Pagrindinės reikšmės:
1. Religinis-judėjimas: Sukilimas buvo paremtas Hong Siučiuanio sukurtu sinteziniu krikščionybės ir tradicinių kinų idėjų mišiniu. Jis save laikė Jėzaus Kristaus jaunesniuoju broliu, o jo tikslas buvo sukurti „dangiškąją karalystę žemėje“.
2. Socialinė revoliucija: Judėjimas siūlė radikalias socialines reformas – žemės perskirstymą vargingiems, lygybę tarp vyrų ir moterų (nors ribotai), priešinosi opiumui, prostitucijai ir kitoms socialinėms problemoms.
3. Politinis iššūkis: Taipingai sukūrė sostinę Nankine, paskelbė savo dinastiją ir beveik 14 metų kontroliavo dideles pietų Kinijos teritorijas, tiesiogiai konkuruodami su Čingų dinastija.
4. Katastrofiškos pasekmės: Karas tarp Taipingų ir Čingų valdžios (remiamos užsienio pajėgų) nusinešė apie 20–30 mln. gyvybių, dar labiau susilpnino Kiniją ir paskatino užsienio įtakos augimą.
Pavyzdžiai vartojimo kontekste:
1. Istoriniame diskurse:
„Taipingų sukilimas laikomas vienu didžiausių ir kraupiausių karų žmonijos istorijoje, kuris fundametališkai pakeitė XIX a. Kinijos raidą.“
2. Socialinių judėjimų analizėje:
„Kaip religija ir socialinė neteisybė gali sukelti masinį pasipriešinimą, puikiai iliustruoja Taipingų sukilimo atvejis.“
Trumpai: Tai didžiausias XIX a. pasaulio sukilimas, kurį sukėlė religinės-idėjinės ir socialinės priežastys, o jo pasekmės buvo naikinamosios Kinijai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.