šva

Šva – tai šauktukas, kuriuo žymimas šauksmininkas (vietininkas). Jis naudojamas kreipiantis į asmenį, gyvūną, daiktą ar net abstrakčią sąvoką.

Trumpai:
Šva = šauksmininko ženklas (!), rašomas prieš kreipiamąjį žodį.

Pavyzdžiai:

1. Kreipimasis į asmenį:
- Ei, Jonai! Ateik čia!
- Mergyte! Padėk man, prašau.

2. Kreipimasis į abstrakčią sąvoką:
- O laime! Kur tu dingai?
- Mirtie! Tu esi negailestinga.

3. Kreipimasis į gyvūną ar daiktą (dažniau poezijoje, liaudies dainose):
- Eik, šuni! Namo!
- O lelie mano baltoji, kaip tu graži!

Pastaba: Šiuolaikinėje rašytoje kalboje šauksmininkas dažnai žymimas tik šauktuku, o pats žodis „šva“ vartojamas kalbotyroje arba kalbant apie kalbos dalykus.

Įrašas
Paaiškinimas	Šva – tai šauktukas, kuriuo žymimas šauksmininkas (vietininkas). Jis naudojamas kreipiantis į asmenį, gyvūną, daiktą ar net abstrakčią sąvoką. Trumpai: Šva = šauksmininko ženklas (!), rašomas prieš kreipiamąjį žodį. Pavyzdžiai: 1. Kreipimasis į asmenį: - Ei, Jonai! Ateik čia! - Mergyte! Padėk man, prašau. 2. Kreipimasis į abstrakčią sąvoką: - O laime! Kur tu dingai? - Mirtie! Tu esi negailestinga. 3. Kreipimasis į gyvūną ar daiktą (dažniau poezijoje, liaudies dainose): - Eik, šuni! Namo! - O lelie mano baltoji, kaip tu graži! Pastaba: Šiuolaikinėje rašytoje kalboje šauksmininkas dažnai žymimas tik šauktuku, o pats žodis „šva“ vartojamas kalbotyroje arba kalbant apie kalbos dalykus.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.