svaradžas

Svaradžas – tai senovinis svėrimo prietaisas, panašus į svarstykles, kuriuo buvo sveriamos mažos masės (dažniausiai brangios medžiagos, pvz., auksas, sidabras, brangakmeniai). Jį sudaro svarstyklės ir svarmenėliai.

Pavyzdžiai:

1. Istorinis kontekstas:
„Prekybininkas iš dėžutės išėmė svaradžą ir atsargiai pasvėrė aukso miltelius.“

2. Perkeltine prasme (senstelėjęs literatūrinis žodis, reiškiantis „vertinimas, įvertinimas“):
„Jo žodžiai buvo pasverti teisingumo svaradžu.“
(Čia svaradžas simbolizuoja sąžiningą sprendimą ar moralinį vertinimą.)

Pastaba: Šiuolaikinėje kalboje žodis „svaradžas“ vartojamas retai, dažniau sutinkamas senojoje literatūroje, istoriniuose tekstuose ar tarmėse. Dabartinėje lietuvių kalboje jo atitikmuo yra „svarstyklės“ arba „svarstyklių svarmenėliai“.

Įrašas
Paaiškinimas	Svaradžas – tai senovinis svėrimo prietaisas, panašus į svarstykles, kuriuo buvo sveriamos mažos masės (dažniausiai brangios medžiagos, pvz., auksas, sidabras, brangakmeniai). Jį sudaro svarstyklės ir svarmenėliai. Pavyzdžiai: 1. Istorinis kontekstas: „Prekybininkas iš dėžutės išėmė svaradžą ir atsargiai pasvėrė aukso miltelius.“ 2. Perkeltine prasme (senstelėjęs literatūrinis žodis, reiškiantis „vertinimas, įvertinimas“): „Jo žodžiai buvo pasverti teisingumo svaradžu.“ (Čia svaradžas simbolizuoja sąžiningą sprendimą ar moralinį vertinimą.) Pastaba: Šiuolaikinėje kalboje žodis „svaradžas“ vartojamas retai, dažniau sutinkamas senojoje literatūroje, istoriniuose tekstuose ar tarmėse. Dabartinėje lietuvių kalboje jo atitikmuo yra „svarstyklės“ arba „svarstyklių svarmenėliai“.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.