suprematizmas

Suprematizmas – tai abstraktaus meno srovė, sukurta rusų dailininko Kazimiero Malevičiaus XX a. pradžioje. Jos pagrindinis principas – vaizduoti ne objektus iš realaus pasaulio, o grynas geometrines formas (kvadratą, apskritimą, tiesę) ir jų santykius erdvėje. Suprematizmas siekė išreikšti „gryno jausmo viršenybę“ (lot. suprematia) materialios tikrovės atžvilgiu.

Pagrindinės savybės:
- Naudojamos paprastos geometrinės formos (dažnai baltame fone).
- Spalvos – pagrindinės (raudona, juoda, balta) arba kontrastingos.
- Kompozicijos – dinamiškos, suformuotos iš besiplečiančių ar besisukančių elementų.

Pavyzdžiai:

1. „Juodas kvadratas“ (1915) – pats žymiausias suprematizmo kūrinys. Malevičius paveikslą pavadino „nuliniu tašku“ meno istorijoje, simbolizuojančiu visko pradžią ir visišką atsisakymą nuo imitacijos.

2. „Baltas kvadratas ant balto fono“ (1918) – tęsia suprematistinę idėją, pereinant prie beformiškumo ir begalybės įspūdžio.

3. „Suprematistinė kompozicija“ (apie 1916) – dinamiška geometrinių figūrų (stačiakampių, kryžių, linijų) kompozicija, kuri atrodo tarsi plūduriuoja erdvėje.

Suprematizmas turėjo didelės įtakos moderniajam menui (konstruktyvizmui, Bauhausui, minimalizmui) ir išplėtė meno sampratą kaip savarankiškos kalbos, nepriklausomos nuo realybės.

• Terminai: suprematizmas

Įrašas
Paaiškinimas	Suprematizmas – tai abstraktaus meno srovė, sukurta rusų dailininko Kazimiero Malevičiaus XX a. pradžioje. Jos pagrindinis principas – vaizduoti ne objektus iš realaus pasaulio, o grynas geometrines formas (kvadratą, apskritimą, tiesę) ir jų santykius erdvėje. Suprematizmas siekė išreikšti „gryno jausmo viršenybę“ (lot. suprematia) materialios tikrovės atžvilgiu. Pagrindinės savybės: - Naudojamos paprastos geometrinės formos (dažnai baltame fone). - Spalvos – pagrindinės (raudona, juoda, balta) arba kontrastingos. - Kompozicijos – dinamiškos, suformuotos iš besiplečiančių ar besisukančių elementų. Pavyzdžiai: 1. „Juodas kvadratas“ (1915) – pats žymiausias suprematizmo kūrinys. Malevičius paveikslą pavadino „nuliniu tašku“ meno istorijoje, simbolizuojančiu visko pradžią ir visišką atsisakymą nuo imitacijos. 2. „Baltas kvadratas ant balto fono“ (1918) – tęsia suprematistinę idėją, pereinant prie beformiškumo ir begalybės įspūdžio. 3. „Suprematistinė kompozicija“ (apie 1916) – dinamiška geometrinių figūrų (stačiakampių, kryžių, linijų) kompozicija, kuri atrodo tarsi plūduriuoja erdvėje. Suprematizmas turėjo didelės įtakos moderniajam menui (konstruktyvizmui, Bauhausui, minimalizmui) ir išplėtė meno sampratą kaip savarankiškos kalbos, nepriklausomos nuo realybės.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.