supersegmentinis
Supersegmentinis – tai kalbotyroje vartojamas terminas, reiškiantis kalbos elementus, kurie nėra atskiri garsai (segmentai), bet veikia keliems garsams ar skiemeniams vienu metu. Jie apima intonaciją, toną, kirčiavimą, trukmę, pauzes ir kitas savybes, kurios gali keisti žodžio ar sakinio reikšmę, nors ir nėra atskiros raidės ar garsai.
Pavyzdžiai:
1. Intonacija – klausiamo sakinyje:
„Jis ateina.“ (tvirtinamasis) vs. „Jis ateina?“ (klausiamasis) – intonacijos pokytis keičia sakinio tipą.
2. Kirtis – lietuvių kalboje kirčio vieta gali skirti žodžius:
langas (pirmas skiemuo) vs. lañgas (antras skiemuo) – kirčio pozicija keičia žodžio reikšmę.
3. Tonas – toninėse kalbose (pvz., kinų):
Kinų kalboje žodis ma gali reikšti „mama“, „kanopė“, „arklys“ ar „barti“ priklausomai nuo tono (aukštas, kylantis, krentantis ir kt.).
4. Pauzė – gali skirti frazes:
„Valgyk, mergaite!“ (kvietimas valgyti) vs. „Valgyk mergaite!“ („valgyk“ kaip veiksmas, o „mergaite“ – adresatas) – pauzė tarp žodžių keičia interpretaciją.
Supersegmentiniai elementai yra svarbūs tiek kalbos supratimui, tiek perteikiamos informacijos atspalviui.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.