Superarbitras – tai asmuo, kuris turi galutinę arba aukščiausią įgaliojimą spręsti ginčą, priimti sprendimą arba jį patvirtinti, ypač teisiniuose arba arbitražo kontekstuose. Žodis kilęs iš lotynų kalbos (super – 'virš', 'aukščiau' + arbiter – 'teisėjas', 'tarpininkas').
Trumpai tariant: galutinis sprendėjas arba aukščiausiasis arbitras.
Pavyzdžiai:
1. Teisėje:
Aukščiausiasis Teismas kartais veikia kaip superarbitras, galutinai aiškindamas ginčytinas teisės normas.
2. Sporte:
Tarptautinė futbolo federacija (FIFA) gali būti laikoma superarbitru, jei nacionalinės federacijos nesutaria dėl taisyklių taikymo.
3. Versle / organizacijose:
Įmonės steigimo sutartyje nurodyta, kad valdybos pirmininkas yra superarbitras, sprendžiantis esminius akcininkų ginčus.
4. Istoriniame kontekste:
Popiežius viduramžiais buvo laikomas superarbitru krikščioniškų karalysčių konfliktuose.
Pastaba: Šis terminas retai vartojamas kasdienėje kalboje, dažniau – specializuotuose teisės, politikos arba organizacinio valdymo tekstuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.