„Stoikas“ yra žodis, kilęs iš Senovės Graikijos filosofinės mokyklos – stoicizmo. Jis apibūdina asmenį, kuris:
1. Išlaiko ramybę ir savitvardą sunkiose situacijose.
2. Sutelkia dėmesį į tai, ką gali kontroliuoti, o ne į tai, ko negali.
3. Priima likimą be pernelyg didelių emocinių svyravimų (liūdesio ar entuziazmo).
Trumpai tariant: stoikas – tai žmogus, kuris nepasiduoda emocijoms, yra kantrus ir tvirtas sunkumų metu.
Pavyzdžiai vartojimo:
1. Kasdieniame kontekste:
„Nors kompanija bankrutavo, jis išliko ramus ir stoikiškai tęsė darbą, ieškodamas naujų galimybių.“
2. Istoriniame kontekste:
Romėnų imperatorius Markas Aurelijus buvo žymus stoikas – savo „Mintyse“ rašė apie kantrybę, pareigą ir vidinę ramybę net karo ir nesėkmių metu.
3. Šiuolaikiniame pavyzdyje:
„Ji stoikiškai priėmė diagnozę, sutelkdama energiją į gydymą, o ne į baimę ar pyktį.“
Susiję terminai:
- Stoicizmas – filosofija, kurią plėtojo Zenonas iš Kitiono, Epiktetas, Seneka, Markas Aurelijus.
- Stoikiškas požiūris – elgesys, pagrįstas logika, o ne impulsyviomis emocijomis.
Jei norite gilesnio paaiškinimo ar papildomų pavyzdžių, klauskite!
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.