Stiukas

"Stiukas" – tai žodis, reiškiantis smūgį, trenksmą, smarkų trūkčiojimą (dažniausiai apie garsą, kurį sukelia smūgis į kietą paviršių).
Jis vartojamas kaip onomatopėja – t. y. žodis, imituojantis garsą.

Pavyzdžiai:

1. "Išgirdau garsų stiuką – matyt, kažkas išmušė langą."
(Čia "stiukas" apibūdina garsą, atsiradusį nuo stiklo daužymo.)

2. "Durys užsidarė su tokiu stiuku, kad sienos sudrebėjo."
(Nurodo smarkų trenksmą, kai durys užsiverčia.)

Pastaba: Žodis dažniausiai vartojamas šnekamojoje kalboje arba meninėje literatūroje, norint pabrėžti staigų ir garsų smūgį.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'stiukas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	"Stiukas" – tai žodis, reiškiantis smūgį, trenksmą, smarkų trūkčiojimą (dažniausiai apie garsą, kurį sukelia smūgis į kietą paviršių). Jis vartojamas kaip onomatopėja – t. y. žodis, imituojantis garsą. Pavyzdžiai: 1. "Išgirdau garsų stiuką – matyt, kažkas išmušė langą." (Čia "stiukas" apibūdina garsą, atsiradusį nuo stiklo daužymo.) 2. "Durys užsidarė su tokiu stiuku, kad sienos sudrebėjo." (Nurodo smarkų trenksmą, kai durys užsiverčia.) Pastaba: Žodis dažniausiai vartojamas šnekamojoje kalboje arba meninėje literatūroje, norint pabrėžti staigų ir garsų smūgį.