Stereografija – tai trimatės (3D) erdvės vaizdavimo ant dvimatio (2D) paviršiaus (pvz., popieriaus ar ekrano) technika, kuri sukuria iliuziją, kad vaizdas turi gylį ir tūrį.
Trumpai:
Tai erdvinio (3D) vaizdo kūrimo ar atkūrimo būdas, dažniausiai naudojant specialius įrenginius (stereoskopus, 3D akinius) arba technikas, kurios apgauna regėjimą, sukuriant gylio įspūdį.
Pavyzdžiai:
1. Stereoskopinės nuotraukos – dvi šiek tiek skirtingos nuotraukos, paimtos iš dviejų šoninių taškų (kaip akys), kurias žiūrint per stereoskopą ar specialius akinius, susilieja į vieną trimatį vaizdą.
2. 3D filmai – kino ar vaizdo įrašai, kuriuose kiekvienai akiai rodomas šiek tiek skirtingas kadras, o su specialiais akiniais (pvz., su poliarizuotais stiklais) susidaro erdvinis efektas.
3. Stereografiniai žemėlapiai – geografiniai žemėlapiai, kuriuose reljefas (kalnai, slėniai) vaizduojamas taip, kad atrodo iškilęs arba įdubęs (pvz., naudojant šešėliavimo ar spalvų gradientus).
Papildoma pastaba:
Terminas kilęs iš graikų kalbos žodžių stereos („kietas, erdvinis“) ir graphō („rašau, piešiu“). Kartais stereografija gali reikšti ir erdvinio garso įrašymo ar atkūrimo būdus (pvz., binauralinis garso įrašymas).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.