Stabilotronas [stabilis + ↗ (elek)tronas], super aukštojo dažnio virpesių generatorius, sudarytas iš platinotrono ir grįžtamojo ryšio grandinės.
Reikšmė: Įrenginys, sistema ar medžiaga, užtikrinanti pastovumą, pusiausvyrą ar stabilumą (pvz., mechaniniame, elektriniame ar cheminėje sistemoje).
Pavyzdžiai:
1. Elektrotechnikoje: Įtampos stabilizatorius apsaugo prietaisus nuo įtampos šuolių tinkle.
2. Aviacijoje: Orlaivio stabilizatoriai (uodegos plokštumos) palaiko jo skrydžio pusiausvyrą.
3. Maisto pramonėje: Maisto stabilizatoriai (pvz., agaras, pektinas) išlaiko produktų tekstūrą ir konsistenciją.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.