spirantai
Spirantai (iš lot. spirare – „kvėpuoti“) – tai priebalsiai, kurie artikuliuojami su tokiu siauru tarimu tarp artikuliatorių, kad susidaro triukšmas nuo oro trinties. Jie dar vadinami trinamaisiais arba frikatyviniais garsais.
Trumpai tariant: tai garsai, kurie tarsi „šnypščia“ ar „šnaresni“ (pvz., [s], [š], [f], [h]), priešingai nei sprogstamieji (pvz., [p], [t], [k]).
Pavyzdžiai lietuvių kalboje:
1. „s“ – sava, suo, mesa
2. „š“ – šuo, širdis, mašina
3. „z“ – zona, zodis (balsingas atitikmuo „s“)
4. „ž“ – žodis, žvaigždė (balsingas atitikmuo „š“)
5. „f“ – fonas, filmas (dažniau skoliniuose)
6. „h“ – hobis, horas (skoliniuose;
tarmėse atitinka gerklinį [χ])
Pavyzdžiai kitose kalbose:
- Anglų: „th“ kaip thin ([θ]) arba this ([ð])
- Vokiečių: „ch“ kaip ich ([ç]) arba Bach ([x])
- Ispanų: „j“ kaip Javier ([x])
Spirantai yra svarbūs tiek garsų sistemose, tiek istorinėje kalbotyroje (pvz., Grimo dėsnis germanų kalbose apima spirantizaciją).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.