spicato

Spicato (itališkai – „atskirtas, atskiras“) – muzikos terminas, reiškiantis styginių instrumentų (pvz., smuiko, violončelės) grojimo būdą, kai styga trinama smeiku, bet kiekviena natą atskirai, trumpai ir atsotampiai, tačiau ne pernelyg atitrūkus viena nuo kitos (skirtingai nuo staccato).
Tai tarpinė technika tarp legato (lydžio) ir staccato (atskira, trumpa).

Pavyzdžiai:
1. Klasikinėje muzikoje: daugelis Vivaldi, Mozart ar Beethoven kūrinių smuikui turi spicato vietų, kur reikia lengvo, šoksuojančio, bet ne per aštraus garsų atskyrimo.
2. Praktinis pavyzdys: grodamas spicato smuikininkas naudoja smeiko vidurinę dalį, leidžia jam šiek tiek atšokti nuo stygų, kad garsai būtų aiškūs, bet ne pernelyg nutrūkę.

Trumpai tariant: spicato – tai trumpų, atskirų, bet ne per griežtai atkirptų garsų eilė, sukurianti lengvą, šoksuojantį efektą.

Įrašas
Paaiškinimas	Spicato (itališkai – „atskirtas, atskiras“) – muzikos terminas, reiškiantis styginių instrumentų (pvz., smuiko, violončelės) grojimo būdą, kai styga trinama smeiku, bet kiekviena natą atskirai, trumpai ir atsotampiai, tačiau ne pernelyg atitrūkus viena nuo kitos (skirtingai nuo staccato). Tai tarpinė technika tarp legato (lydžio) ir staccato (atskira, trumpa). Pavyzdžiai: 1. Klasikinėje muzikoje: daugelis Vivaldi, Mozart ar Beethoven kūrinių smuikui turi spicato vietų, kur reikia lengvo, šoksuojančio, bet ne per aštraus garsų atskyrimo. 2. Praktinis pavyzdys: grodamas spicato smuikininkas naudoja smeiko vidurinę dalį, leidžia jam šiek tiek atšokti nuo stygų, kad garsai būtų aiškūs, bet ne pernelyg nutrūkę. Trumpai tariant: spicato – tai trumpų, atskirų, bet ne per griežtai atkirptų garsų eilė, sukurianti lengvą, šoksuojantį efektą.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.