Socialdarvinizmas
Socialdarvinizmas – tai XIX a. pabaigos – XX a. pradžios sociologinė ir politinė doktrina, kuri neteisingai pritaikė Čarlzo Darvino evoliucinės teorijos idėjas (natūrali atranka, „išlikimas tinkamiausiam“) visuomenei. Pagrindinis teiginys: socialinė nelygybė, konkurencija ir net kai kurios socialinės grupės (ar rasės) dominavimas yra „natūralus“ ir netgi naudingas visuomenei, nes „silpnesnieji“ turi būti išstumti arba pašalinti.
Pagrindinės idėjos:
- Visuomenė vystosi per kovą dėl išteklių.
- „Silpnesnieji“ (skurdžiai, invalidai, kitos rasės ar tautos) neturi teisės į paramą, kad nebūtų sulėtinta „evoliucija“.
- Dažnai naudota rasizmui, imperializmui, nacionalsocializmui (nacizmui) pagrįsti.
Pavyzdžiai:
1. Rasizmas ir imperializmas
Europos kolonizatoriai teisindavo vergiją ir užkariavimus teigimu, kad „pranašesnė“ baltųjų rasė turi teisę valdyti „prastovesnes“ tautas (pvz., Afrikoje, Azijoje).
2. Eugenika
XX a. pradžioje JAV ir Vokietijoje buvo skatinami įstatymai, draudžiantys „netinkamiems“ (pvz., protine negalia sergančiems) turėti vaikų, siekiant „gerinti žmonių rūšį“. Nacistinė Vokietija šias idėjas išvystė iki masinių žudynių.
3. Ekstremalus kapitalizmas
Kai kurie XIX a. verslininkai (pvz., Endriu Karnegis) socialdarvinizmą naudojo teisindami socialinę atskirtį: pagal jų logiką, turtuoliai yra „sėkmingiausi“, o skurdžiai patys kalti dėl savo padėties.
Svarbu: Socialdarvinizmas nėra mokslinė teorija – tai ideologinis iškraipymas. Modernioji evoliucinė biologija nepalaiko jo teiginių, o žmogaus vertė negali būti matuojama tik „konkurencingumu“. Ši doktrina laikoma pseudomokslu ir žmogaus teisių pažeidimu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.