Skitai – tai daugiskaitos forma nuo žodžio skitas, kuris reiškia senovės klajoklį karių gentį, gyvenusią stepėse šiaurės prie Juodosios jūros ir Vidurinės Azijos regionuose.
Trumpai:
Skitai – tai indoeuropiečių kilmės klajoklių gentys, garsėjusios karingumu, arkliais ir puošniais aukso dirbiniais. Jie gyveno maždaug VII–III a. pr. Kr.
Pavyzdžiai:
1. Istoriniame kontekste:
„Skitai dažnai puldinėjo senovės Persijos ir Graikijos kolonijas Juodosios jūros pakrantėse.“
2. Meniniame atvaizdavime:
„Muziejuje eksponuojamas skitų auksinis papuošalas su gyvūnų ornamentika.“
3. Metaforiškai (šnekamojoje kalboje):
„Jis gyvena kaip skitas – be pastovios gyvenamosios vietos, nuolat keliauja.“ (Čia vartojama kaip simbolis klajokliško gyvenimo būdo.)
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.