Skepsis

„Skepsis“ (gr. σκέψις – apmąstymas, abejonė) – tai filosofinė ar mokslinė pozicija, kuriai būdinga abejonė, kritinis požiūris į teiginius, kurie laikomi savaime suprantamu dalyku, ir reikalavimas įrodymų ar logiškai pagrįstų argumentų priimant bet kokias išvadas.

Trumpai tariant: sąmoningas abejingumas arba atsargus požiūris, reikalaujantis įrodymų prieš priimant kažką kaip tiesą.

Pavyzdžiai:

1. Filosofijoje
Senovės graikų skeptikai (pvz., Pirronas) teigė, kad žmogus negali būti visiškai tikras dėl jokio teiginio, todėl reikia susilaikyti nuo galutinių sprendimų. Jų skepsis buvo linkusi į radikalią abejonę pažinimo galimybėms.

2. Moksle
Mokslinis metodas grindžiamas konstruktyvia skepsė: prieš priimant naują teoriją, reikia eksperimentiškai patikrinti hipotezę, analizuoti duomenis ir leisti kritiką. Pavyzdžiui, mokslininkas gali būti skeptiškas dėl naujo vaisto veiksmingumo, kol nebus atlikti pakankamai klinikinių tyrimų.

3. Kasdieniame gyvenime
Jei draugas pasakoja netikėtą naujieną be įrodymų (pvz., „Šiąnakt mačiau NLO!“), sveika skepsis verčia pasiteirauti: „Ar tikrai? Gal turi nuotrauką?“ – tai padeda išvengti dezinformacijos.

Svarbu: Skepsis nėra tas pats, kas cinizmas ar visiškas neigimas – tai metodas, siekiantis objektyvumo, o ne nuolatinis nepasitikėjimas.

• Terminai: skepsis

Įrašas
Paaiškinimas	„Skepsis“ (gr. σκέψις – apmąstymas, abejonė) – tai filosofinė ar mokslinė pozicija, kuriai būdinga abejonė, kritinis požiūris į teiginius, kurie laikomi savaime suprantamu dalyku, ir reikalavimas įrodymų ar logiškai pagrįstų argumentų priimant bet kokias išvadas. Trumpai tariant: sąmoningas abejingumas arba atsargus požiūris, reikalaujantis įrodymų prieš priimant kažką kaip tiesą. Pavyzdžiai: 1. Filosofijoje Senovės graikų skeptikai (pvz., Pirronas) teigė, kad žmogus negali būti visiškai tikras dėl jokio teiginio, todėl reikia susilaikyti nuo galutinių sprendimų. Jų skepsis buvo linkusi į radikalią abejonę pažinimo galimybėms. 2. Moksle Mokslinis metodas grindžiamas konstruktyvia skepsė: prieš priimant naują teoriją, reikia eksperimentiškai patikrinti hipotezę, analizuoti duomenis ir leisti kritiką. Pavyzdžiui, mokslininkas gali būti skeptiškas dėl naujo vaisto veiksmingumo, kol nebus atlikti pakankamai klinikinių tyrimų. 3. Kasdieniame gyvenime Jei draugas pasakoja netikėtą naujieną be įrodymų (pvz., „Šiąnakt mačiau NLO!“), sveika skepsis verčia pasiteirauti: „Ar tikrai? Gal turi nuotrauką?“ – tai padeda išvengti dezinformacijos. Svarbu: Skepsis nėra tas pats, kas cinizmas ar visiškas neigimas – tai metodas, siekiantis objektyvumo, o ne nuolatinis nepasitikėjimas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.