sintaktika
Sintaktika – tai kalbotyros šaka, tirianti žodžių jungimo į sakinių dalis ir sakinius taisykles bei principus. Kitaip tariant, sintaktika nagrinėja, kaip žodžiai derinami tarpusavyje, kad sudarytų gramatiškai teisingus ir prasmingus sakinius.
Trumpai: sintaktika – sakinio sandaros mokslas.
Pavyzdžiai:
1. Žodžių eilės svarba:
„Mergaitė skaito knygą.“ (teisinga sintaksė)
„Knygą mergaitė skaito.“ (vis dar suprantama, bet kita eilė)
„Skaito mergaitė knygą.“ (nepageidautina, bet galima)
„Knygą skaito mergaitė.“ (pabrėžiamas objektas)
Neteisinga sintaksė: „Skaito knygą mergaitė.“ (labai neįprasta lietuvių kalboje).
2. Sintaksinės struktūros:
„Jonas (veiksnys) piešė (tarinyis) namą (papildinys).“
Sintaktika aiškina, kaip šie elementai (veiksnys, tarinyis, papildinys) derinami ir kokius santykius sudaro.
3. Sudėtiniai sakiniai:
„Mama pasakė, kad vakariene bus anksti.“
Sintaktika nagrinėja, kaip šalutinis sakinys (kad vakariene bus anksti) yra sujungtas su pagrindiniu.
Kitaip tariant: jei morfologija tiria atskirų žodžių formas (linksnius, laikus, asmenis), tai sintaktika tiria, kaip tie žodžiai veikia kartu, sudarydami sakinius.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.