sinerezė
Sinerezė (iš gr. synairesis – „sutraukimas, suspaudimas“) – tai dviejų gretimų skiemenų ar garsų sutapimas į vieną trumpesnį skiemenį eilėraštyje, siekiant išlaikyti skiemeninį matą (pvz., ištempti trumpą skiemenį ar sutrumpinti ilgą). Tai yra vienas iš metrinių pakeitimų (prosodinių variantų), naudojamas poezijoje.
Trumpai: sinerezė – dviejų skiemenų susiliejimas į vieną metrinėje eilutėje.
Pavyzdžiai:
1. Klasikinis pavyzdys (lotynų kalba):
- Žodis „aurea“ (au-re-a = 3 skiemenys) gali būti skaitomas kaip 2 skiemenys (aur-ja), kai pirmieji du skiemenys (au + re) susilieja į vieną ilgesnį. Tai leidžia pritaikyti žodį prie tam tikro eilės metro (pvz., heksametro).
2. Lietuvių poezijoje:
- Eilutėje:
„Vėjas šneka su liepų šakelėm“
Žodis „šneka“ paprastai turi 2 skiemenis (šne-ka), bet sinerezės būdu jis gali būti traktuojamas kaip 1 ilgas skiemuo (šnė̄ka), jei to reikia eilės ritmui.
- Arba žodyje „danguje“ (dan-gu-je = 3 skiemenys) paskutiniai du skiemenys (-gu-je) gali būti sujungti į vieną, kad atitiktų dangūjė (2 skiemenys).
3. Sinerezės ir dierezės kontrastas:
- Sinerezė: „nieko“ → „niok“ (2 skiemenys susilieja į 1).
- Dierezė (priešingas reiškinys): „juokas“ → „ju-o-kas“ (1 skiemuo išskleidžiamas į 3).
Svarbu: Sinerezė yra meninis priėmimas, dažniausiai naudojamas klasikinėje ir ritminėje poezijoje, kad išlaikytų skiemenų skaičių eilutėje. Kalboje kasdien nenaudojama – tai specifinė metrinė adaptacija.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.