sinchrofazotronas
Sinchrofazotronas – tai didelės galios, aukšto dažnio (dažniausiai UHF diapazono) ciklotrono tipas, kuriame dalelių (pvz., protonų, jonų) pagreitėjimas vyksta sinchroniškai su kintamu elektriniu lauku, o magnetinis laukas laikui bėgant didėja, kad išlaikytų dalelių orbitų sinchronizmą su pagreičiuojančiu lauku. Tai leidžia pasiekti aukštas energijas, neparduodant didžiulio spindulio.
Trumpai: Tai sinchroninis ciklotronas, kuriuo galima pagreitinti daleles iki labai aukštų energijų, reguliuojant magnetinį lauką sinchroniškai su pagreičiuojančiu aukšto dažnio lauku.
Pavyzdžiai:
1. Branduolinė fizika ir dalelių greitintuvai: Sinchrofazotronai buvo naudojami XX a. viduryje (pvz., Dubnos branduolinės tyrimų centre Rusijoje arba Berklio laboratorijoje JAV) protonams ir sunkiems jonams pagreitinti iki kelių ar dešimčių GeV energijų, tiriant branduolines reakcijas ir elementariąsias daleles.
2. Medicininė taikymo sritis: Kai kurie modernūs sinchrofazotronų principu veikiantys greitintuvai naudojami protonų spindulių terapijoje vėžio gydymui, leidžiant tiksliai ir giliai paveikti navikus, minimaliai pažeidžiant sveikus audinius.
Papildoma pastaba: Sinchrofazotronas buvo svarbus žingsnis link šiuolaikinių sinchrotronų, kuriuose dalelės juda fiksuotu orbitos spinduliu, o magnetinis ir elektrinis laukai keičiami sinchroniškai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.