Sinchrociklotronas – tai ciklotrono (dalelių greitintuvo) modifikacija, kurioje magnetinio lauko stiprumas didėja laikui bėgant, kad būtų kompensuojamas reliatyvistinis dalelių masės padidėjimas esant dideliems greičiams. Tai leidžia greitinti daleles iki labai aukštų energijų, išlaikant pastovų sukimosi dažnį.
Pavyzdžiai:
1. Medicinoje – sinchrociklotronai naudojami radioizotopų gamybai, pvz., pozitronų emisijos tomografijai (PET).
2. Branduolinėje fizikoje – jais greitinamos dalelės (protonai, jonos) aukštų energijų tyrimams arba sunkiesiems elementams sintetinti.
3. Gamtos moksluose – sinchrociklotronai taikomi medžiagų tyrimams, apšvitinant bandinius ir analizuojant jų pokyčius.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.