„Simonija“ – tai bažnytinė tarnyba ar pareigos, įsigytos už pinigus ar kitokį atlygį, o ne dėl nuopelnų ar pašaukimo. Tai laikoma rimtu nusikaltimu katalikų bažnyčios kanonų teisėje.
Trumpai: Pareigų ar dvasinių teisių pirkimas-pardavimas bažnyčioje.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis: Viduramžiais buvo paplitusi praktika, kai už dideles sumas galima būtų įsigyti vyskupo ar abato pareigas.
2. Šiuolaikinis pavyzdys: Jei kunigas reikalautų piniginio atlygio už tam tikras sakramentines paslaugas (pavyzdžiui, už santuokos sutvirtinimą ar laidotuvės apeigas), o ne laikytųsi nustatytų aukų ar laisvos valios principo, tai būtų laikoma simonijos forma.
3. Platesnė prasmė: Terminas kartais vartojamas perkeltine prasme, apibūdinant bet kokį dvasiškai ar etiškai nepriimtiną paslaugų mainų principą religinėje srityje (pvz., „pirkau“ palaiminimą ar įtaką).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.