silabotonizmas

Silabotonizmas – tai poetinė sistema, kurioje eilutės ritmas grindžiamas skiemenų skaičiumi ir jų kirtiniu akcentu (tonais). Tai būdinga lietuvių, latvių, graikų, ispanų ir kai kurių kitų kalbų poezijai.

Trumpai: ritmas kuriamas skaičiuojant skiemenis ir akcentuojant tam tikrus skiemenis (kirčius).

Pavyzdžiai:
1. Lietuvių liaudies daina:
"Aš jauna buvau, jauna, maža,
Manęs motina nėšėlė."
Čia pabrėžiami kirčiuoti skiemenys, o ritmas atsiranda iš skiemenų skaičiaus ir jų tonų.

2. Maironio eilėraštis "Kur bėga Šešupė":
"Kur bėga Šešupė, kur Nemunas teka,
Ten mūsų tėvynė, ten mūsų laimė."
Eilutės turi nustatytą skiemenų skaičių ir akcentų išdėstymą, kuris sukuria ritmingumą.

Priešingybė: silabotoninei sistemai priešinga yra toninė (pvz., anglų poezijoje) arba silibinė (tik skiemenų skaičius be akcentų taisyklių) sistema.

Įrašas
Paaiškinimas	Silabotonizmas – tai poetinė sistema, kurioje eilutės ritmas grindžiamas skiemenų skaičiumi ir jų kirtiniu akcentu (tonais). Tai būdinga lietuvių, latvių, graikų, ispanų ir kai kurių kitų kalbų poezijai. Trumpai: ritmas kuriamas skaičiuojant skiemenis ir akcentuojant tam tikrus skiemenis (kirčius). Pavyzdžiai: 1. Lietuvių liaudies daina: "Aš jauna buvau, jauna, maža, Manęs motina nėšėlė." Čia pabrėžiami kirčiuoti skiemenys, o ritmas atsiranda iš skiemenų skaičiaus ir jų tonų. 2. Maironio eilėraštis "Kur bėga Šešupė": "Kur bėga Šešupė, kur Nemunas teka, Ten mūsų tėvynė, ten mūsų laimė." Eilutės turi nustatytą skiemenų skaičių ir akcentų išdėstymą, kuris sukuria ritmingumą. Priešingybė: silabotoninei sistemai priešinga yra toninė (pvz., anglų poezijoje) arba silibinė (tik skiemenų skaičius be akcentų taisyklių) sistema.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.