semiozė
Semiozė – tai reiškinys, kai kažkas (ženklas, simbolis, gestas, žodis ir pan.) įgyja prasmę arba tampa prasmingu ženklu tam tikrame kontekste. Tai pagrindinė sąvoka semiotikoje (ženklų moksle), nurodanti prasmės atsiradimo ar perdavimo procesą.
Paprasčiau tariant: semiozė – tai prasmės gimimas tarp ženklo, to, ką jis reiškia, ir to, kaip mes tai interpretuojame.
Pavyzdžiai:
1. Eismo šviesoforas
- Ženklas: raudona šviesa.
- Semiozė: vairuotojas suvokia raudoną šviesą kaip signalą sustoti. Čai prasmė atsiranda dėl susitarimo (taisyklės) ir konteksto (kelio).
2. Gedimo juosta ant rankovės
- Ženklas: juoda juosta ant drabužio.
- Semiozė: žmonės ją interpretuoja kaip liūdesio ar atminimo ženklą dėl netekties. Prasmė kyla iš kultūrinės tradicijos.
3. Emocija veide
- Ženklas: nuleista galva ir susiraukęs antakis.
- Semiozė: stebėtojas tai aiškina kaip liūdesį ar susirūpinimą. Prasmė formuojasi iš mimikos ir socialinės patirties.
4. Žodis „medis“
- Ženklas: garsų ar raidžių seka „m-e-d-i-s“.
- Semiozė: skaitytojas mintyse suvokia konkrečio augalo vaizdį. Prasmė atsiranda dėl kalbos sistemos ir asmeninės patirties.
Trumpai: Semiozė – ne pats ženklas, o procesas, kurio metu ženklas įgyja prasmę mūsų suvokime ir kultūroje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.