seidas
"Seidas" lietuvių kalboje reiškia šventvietę, šventąją vietą, dažniausiai susijusią su senąja baltų tikėjimo sistema arba liaudies tikėjimais. Tai gali būti gamtos objektas (pvz., akmuo, šaltinis, kalva, giraitė), kuris buvo laikomas turinčiu ypatingą, dažnai magišką ar dvasių apgyvendintą, reikšmę.
Trumpai tariant: senovinė šventvietė arba objekas, turintis sakralinę reikšmę.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis / mitologinis:
"Senovės baltai aukojo savo dievams prie ypatingų seidų – didžiųjų akmenų ar šventųjų ežerų."
2. Šiuolaikinis vartojimas (perkeltine prasme, apibūdinant gamtos vietą su mistine aura):
"Tas tylus ežerėlis miško gilumoje atrodo kaip tikras seidas – taip ramu ir paslaptinga, tarsi laikas ten sustojo."
Susiję terminai:
Alkas – tai specifinė aukojimo vieta arba šventykla ant kalvos, dažnai laikoma seido atmaina.
Pagoniška šventvietė – platesnė sąvoka, apimanti seidus.
Žodis dažniausiai vartojamas kalbant apie senovę, mitologiją, folklorą arba poetiškai apibūdinant gamtą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.