segidilija
"Segidilija" yra lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis ilgą, nuobodų kalbėjimą ar moralinę pamokslą, dažnai su neigiama konotacija – panašiai kaip "pamokslas", "priežastis" ar "dėstymas".
Trumpai:
Tai ilgas ir nuobodus pasakojimas/pamokymas, kurį dažnai girdi ne savo noru.
Pavyzdžiai:
1. Pokalbio kontekste:
"Vėl pradėjo tą savo segidiliją apie jaunimo netvarką – klausyti nebenoriu."
2. Apibūdinant situaciją:
"Susirinkime virto segidilija, kai vadovas pradėjo skųstis, kad visi dirba per mažai."
3. Šnekamojoje kalboje:
"Nustok man skaityti segidiliją – aš pats žinau, ką daryti!"
Pastaba: Žodis dažniausiai vartojamas neformaliuose pokalbiuose, o ne oficialioje kalboje. Kilmė – iš žodžių "segtis" (užsiimti kuo nors) ir "dilti" (užsitęsti, vilkinti), nors dabar dažniau siejamas su nuobodžiu "pamokslavimu".
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.