scientizmas

Scientizmas – tai per didelis pasitikėjimas mokslu ir jo metodais, įsitikinimas, kad mokslinis metodas yra vienintelis arba pagrindinis būdas pažinti pasaulį, spręsti visuomenės problemas ar nustatyti vertybes.

Pagrindinės savybės:
- Mokslo absoliutizavimas, ignoruojant kitas žinių formas (pvz., filosofiją, meną, religiją).
- Tikėjimas, kad mokslas gali paaiškinti ir išspręsti viską.
- Dažnai siejamas su pozityvizmo kraštutine forma.

Pavyzdžiai:

1. Socialinių mokslų srityje:
Kai kurie XIX a. socialiniai teoretikai (pvz., Auguste Comte) tikėjo, kad visuomenę galima valdyti ir tobulinti griežtai taikant mokslinius dėsnius, panašius į fizikos ar chemijos dėsnius.

2. Medicinoje ar psichologijoje:
Teiginys, kad „jei kažkas nėra moksliškai įrodyta, tai neegzistuoja“ – pvz., atmetant alternatyvią mediciną ar subjektyvias patirtis (tokių kaip meninė įžvalga ar emocijos), nes jos negali būti visiškai išmatuojamos.

3. Šiuolaikinėje kultūroje:
Nuomonė, kad tik moksliniai tyrimai gali nustatyti, kas yra „teisinga“ ar „moralu“ (pvz., bandant etinius klausimus redukuoti iki neurobiologijos ar evoliucinės psichologijos).

Kritika:
Scientizmas kritikuojamas už redukcionizmą – sudėtingus reiškinius (pvz., meilę, grožį, sąžinę) bandant paaiškinti vien per biologinius ar fizikinius procesus, nepaisant jų prasmės žmogaus patirtyje.

• Terminai: scientizmas

Įrašas
Paaiškinimas	Scientizmas – tai per didelis pasitikėjimas mokslu ir jo metodais, įsitikinimas, kad mokslinis metodas yra vienintelis arba pagrindinis būdas pažinti pasaulį, spręsti visuomenės problemas ar nustatyti vertybes. Pagrindinės savybės: - Mokslo absoliutizavimas, ignoruojant kitas žinių formas (pvz., filosofiją, meną, religiją). - Tikėjimas, kad mokslas gali paaiškinti ir išspręsti viską. - Dažnai siejamas su pozityvizmo kraštutine forma. Pavyzdžiai: 1. Socialinių mokslų srityje: Kai kurie XIX a. socialiniai teoretikai (pvz., Auguste Comte) tikėjo, kad visuomenę galima valdyti ir tobulinti griežtai taikant mokslinius dėsnius, panašius į fizikos ar chemijos dėsnius. 2. Medicinoje ar psichologijoje: Teiginys, kad „jei kažkas nėra moksliškai įrodyta, tai neegzistuoja“ – pvz., atmetant alternatyvią mediciną ar subjektyvias patirtis (tokių kaip meninė įžvalga ar emocijos), nes jos negali būti visiškai išmatuojamos. 3. Šiuolaikinėje kultūroje: Nuomonė, kad tik moksliniai tyrimai gali nustatyti, kas yra „teisinga“ ar „moralu“ (pvz., bandant etinius klausimus redukuoti iki neurobiologijos ar evoliucinės psichologijos). Kritika: Scientizmas kritikuojamas už redukcionizmą – sudėtingus reiškinius (pvz., meilę, grožį, sąžinę) bandant paaiškinti vien per biologinius ar fizikinius procesus, nepaisant jų prasmės žmogaus patirtyje.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.