schizotimikas
Schizotimikas – tai psichologinis terminas, kilęs iš Ernsto Kretschmerio konstitucijos teorijos (XX a. pradžia). Jis apibūdina asmenybės tipą, kuriam būdinga:
1. Introversija – linkęs į vidinį pasaulį, atsargus socialiniuose kontaktuose.
2. Emocinė atsargumas – gali atrodyti šaltas, formalus, sunkiai rodantis emocijas.
3. Polinkis į abstrakčius mąstymo modelius – mėgsta sistematiškumą, logiką, teorijas.
4. Fiziologinis tipas (pagal Kretschmerį) – dažniausiai lieknas, „asteniškas“ kūno sudėjimas.
Pavyzdžiai:
1. Mokslininkas, kuris dienų naktis dirba laboratorijoje, vengia didelių susibūrimų, o savo emocijas išreiškia per duomenų analizę.
2. Programuotojas, kuris koncentruojasi į kodo optimizavimą, bet su kolegomis bendrauja tik reikalui esant, nenorėdamas asmeninio artumo.
Svarbu: Šis terminas nėra klinikinė diagnozė, o teorinis asmenybės apibūdinimas. Šiuolaikinėje psichologijoje retai vartojamas, nes asmenybės tipai laikomi daug sudėtingesniais.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.