schizogonija
Schizogonija (iš graikų k. schizein – „skelti“ + gonos – „dauginimasis“) – tai nelytinis dauginimasis, kai organizmas dalijasi į dvi ar daugiau dalių, o nauji individai atsiranda iš tėvinio organizmo ląstelių dalijimosi (pūslių, skilimo) būdu. Tai būdinga vienaląstėms organizmams (pvz., kai kurioms pirmuonims) ir daugialąstėms parazitams (pvz., kai kurioms kirmėlėms).
Trumpai:
Schizogonija – dauginimasis dalijimusi be lytinių ląstelių susiliejimo.
Pavyzdžiai:
1. Plazmodijai (Plasmodium – maliariją sukeliantis pirmuonis):
Parazitas dauginasi schizogonijos būdu žmogaus kraujo ląstelėse arba kepenyse. Branduolys ir citoplazma dalijasi, sudarydami daug dukterinių ląstelių (merozoitų), kurios išsiskiria, užkrečia naujas ląsteles.
2. Toksoplazma (Toxoplasma gondii):
Ląstelėse sudaro vadinamąsias „pūsles“ (pseudocistes), kuriose vyksta intensyvus dalijimasis, o vėliau išsiskiria nauji parazitai.
3. Kai kurios dumblių rūšys (pvz., Chlamydomonas):
Esant palankioms sąlygoms, motininė ląstelė gali dalintis schizogonijos būdu, sudarydama iki kelių dešimčių dukterinių ląstelių.
Svarbu: Schizogonija skiriasi nuo sporogonijos (dauginimosi sporomis) ir gemmogijos (dauginimosi pumpurais). Tai greitas, efektyvus dauginimosi būdas, leidžiantis organizmui sparčiai padaugėti trumpu laiku.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.